aukščiausių pasiekimų ir emocinio balanso
Lietuvoje sporto psichologija vis dar taikoma nesėkmingai, o sporto koučingas – mažai ištyrinėta sritis. Todėl tai visų sporto šakų silpnoji grandis, lemianti pralaimėjimus, emocinį sportininkų nestabilumą ir kitas panašias problemas.
Sporto psichologo darbą dažniausiai atlieka treneris, tačiau jis negali tinkamai parengti sportininko, nes tai ne jo pagrindinė veikla. Sporto psichologija tikslingiausiai taikoma dirbant su kiekvienu žaidėju individualiai, analizuojant specifinius poreikius, pasirengimą ir mąstymo modelius.
Sporto koučingas, lietuviškai įvardinamas ugdomuoju vadovavimu, dėl akivaizdžių sėkmingų rezultatų, sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Sporto koučingo krypčių ir metodų yra tikrai daug, o Lietuvoje jos vis dar mažai kam žinomos.
Konsultuodamas sportininkus, aš naudoju savo sukurtą unikalų metodą ir klasikinio koučingo žinias.
Geriausia Lietuvos buriuotoja Viktorija Andrulytė, iškovojusi kelialapį į Tokyo2020 olimpiadą Laser Radial jachtų klasėje, pasakoja: „kiekvienas bendravimas su Mindaugu man buvo iššūkis, nes sprendžiau labai gilias manyje esančias problemas, dėl kurių man skaudėjo, tačiau Mindaugas visą šį darbą pavertė kelione ir leido man daryti pažangą atitinkamai pagal mano pasiruošimo lygį. Kaip tai vyko? Ogi paprastai. Kuomet iškildavo kokios nors problemos, susiskambindavau su Mindaugu ir mes jas spręsdavom, o aš rezultatus mačiau jau sekančią dieną, kai kada net tuo pačiu metu. Mūsų darbas apėmė visas gyvenimo sritis, kadangi jos visos tarpusavyje susijusios, norint gyventi pilnavertį džiaugsmingą gyvenimą bei pasiekti visus išsikeltus savo tikslus.“
Sporto koučingas rekomenduojamas, jei jauti, kad sudėtinga:
Jeigu nors į vieną teiginį atsakei „taip“, tuomet tikrai verta pažvelgti į save giliau ir rasti reikšmingas kliūtis, ribojančias maksimalius pasiekimus. Kol jos tūno tavo pasąmonėje, tol sportas gali reikalauti milžiniškų fizinių ir psichologinių pastangų. Protas dažniausiai nesupranta, kodėl iš tikrųjų kyla daugybė emocijų ir baimių, todėl sportininkai jas slopina, taip prarasdami dalį energijos bei dėmesio, būtino maksimaliai koncentracijai ir tikslingiems veiksmams.
Susisiek ir nebekovok su savimi. Parodysiu daug efektyvesnį kelią į pergales.
Sporto psichologija ar koučingas – ką geriau rinktis?
Sporto psichologija tyrinėja pasiekimų ir psichologinių aplinkybių ryšius. Jos pagrindinis tikslas – tinkamai parengti sportininkus sudėtingoms ir agresyvioms situacijoms, kad išvengtų nekontroliuojamo nerimo, baimės, emocinio disbalanso ir neadekvačių veiksmų.
Koučingo tikslai taip pat apima paminėtas psichologines kliūtis ir skatina bei padeda siekti maksimalių rezultatų, peržengiant savo įprastines mąstymo ir elgsenos ribas.
Tiek vieni, tiek kiti specialistai vieningai liudija, kad sportininkų pasiekimai labiau susiję su psichologiniu pasirengimu, nei su fizine būkle.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad sporto psichologija ir klasikinis koučingas ne visada pajėgūs padėti sportininkams siekti tokio maksimumo, apie kurį kartais net nedrįsta pasvajoti. Priežastis labai paprasta – šių sričių specialistai retai kada randa giluminius, pasąmoninius blokus, užkertančius kelią į neribotas galimybes.
Jeigu nori kur kas labiau save pažinti ir sužinoti kas iš tiesų lemia tavo veiksmus bei rezultatus, susisiek ir garantuoju, kad nustebsi, kiek daug nežinai.
Kas tai yra pasąmoniniai blokai ir kaip jie susiję su sporto rezultatais?
Galbūt jau teko girdėti, kad mūsų protas ir suvokiami dalykai yra tik ledkalnio viršūnė, po savimi slepianti sudėtingus pasąmoninius procesus, kur negalioja laiko samprata, o kiekvienas teiginys priimamas kaip už tiesą.
„Mūsų pasąmonės protas neturi humoro jausmo, jis nejuokauja ir neįžvelgia skirtumo tarp tikrovės ir kilusios minties ar vaizdinio.“ Robert Collier
Todėl pasąmonė gali tapti priešu arba sąjungininku, atsižvelgiant į sąmoningumo lygį. Kuomet nesuvokiame kokie įsitikinimai ir programos slypi pasąmonėje, nesuprantame kodėl nesiseka ir likus žingsniui iki pergalės viskas staiga tarsi išslysta iš rankų.
Populiariausi įsitikinimai, lemiantys sudėtingą sportininko patirtį:
Visi įsitikinimai yra lyg kompiuterinės programos, kurias pasąmonė vykdo be analizės. Tad jei tiki, kad priešininkas stipresnis, o tu nespėjai tinkamai pasirengti – taip ir bus.
Dažnai už akivaizdžių įsitikinimų dar slypi daug susijusių blokų, todėl mano konsultacijų metu tenka paliesti ne tik su sportu susijusius mąstymo modelius, bet ir visą pasaulėžiūrą.
Viskas gyvenime susiję ir kiekvienas žmogus labai skirtingas, todėl galima įvardinti tik populiariausius blokus, dažnai lydinčius jau nuo pat vaikystės. Visi augome vienoje sistemoje, kur daugelio tėvų požiūris ir mąstymo modelis buvo panašūs. Todėl labai dažnai sportininkų ir kitų sričių specialistų pasiekimus riboja įdiegtos programos, tokios kaip:
Jeigu vaikui sportas – gyvenimo aistra, tokie aplinkinių komentarai arba iššaukia kovą ir norą įrodyti savo galimybes, arba nuslopina ir, geriausiu atveju, tai lieka tik hobiu.
Todėl per konsultacijas analizuojame visus iškylančius prisiminimus ir ilgai slėptas mintis bei emocijas, virtusias tvirtais blokais, ribojančiais pasiekimus.
Trys keliai – kurį renkiesi?
Daugelio sportininkų karjera turi tam tikrų panašumų:
Galiu pasiūlyti trečią variantą, laužantį visas taisykles ir teigiantį, kad žmogaus galimybės neribotos. Net jei daug kartų girdėjai, kad visos ribos tik tavo galvoje, nesuvokęs esmės ir nepatikrinęs praktikoje, nesuprasi kaip tai iš tikrųjų veikia.
Kūnas visuomet reaguoja į žmogaus giluminius įsitikinimus: jei tikima, kad yra kažkokia riba, tuomet kūnas būtent tuo momentu siųs signalus, kad viskas, daugiau nebeįmanoma. Tuomet intensyvėja skausmas, pasipriešinimas ir nuovargis. O kas būtų, jei tokių įsitikinimų visai neturėtum arba tiesiog juos priimtum kaip patarimą ar priminimą, kurio gali nepaisyti?
Kol sporto psichologija ir mokslas vis daugiau atskleidžia neįtikėtinų faktų apie žmogaus galimybes, aš, dirbdamas su sportininkais, jau stebiu akivaizdžius rezultatus.
Trys kertiniai akmenys – motyvacija, koncentracija ir komandinė komunikacija
Ugdomasis vadovavimas ir sporto psichologija skirti tam, kad įkvėptų žaidėjus pergalėms, padėtų maksimaliai koncentruoti dėmesį ir skatintų sklandžią komandos bendrystę.
Pašalinus minėtus blokus ir juos pakeitus tinkamais įsitikinimais, atsiveria visi keliai į srauto būseną (ang. Flow) ir motyvaciją:
Daugelis metodų dirbtinai skatina motyvaciją ir ugdo koncentraciją. Jeigu pasąmonėje verda slogios emocijos ir lyg akmenų krūva stūkso nesuvokti blokai, nepavyks pasiekti maksimalių tikslų.
Proveržis sporte įmanomas tik tada, kai įvyksta kardinalus mąstymo modelio pokytis.
Pavyzdžiui, jei vaikystėje tėvai tikino, kad sporto karjeros pasirinkimas – labai klaidingas sprendimas, tuomet vaikui, net nepaisančiam tėvų patarimų, į pasąmonę įsirašys šis primestas įsitikinimas. Artimiausi žmonės mums labai brangūs, net jei tai ir neigiame. Todėl jų pasipriešinimas kelia liūdesį ir kitas panašias emocijas, o motyvacijos kėlimas tampa laikinu ir neefektyviu būdu. Kaip sakoma, plati šypsena nepaslėps vidinio skausmo.
Tad proveržis sporte prasideda nuo vidinės laisvės, o maksimalūs rezultatai auga kartu su saviverte.
Dažnai sklandžią komandinę komunikaciją temdo išankstinės, klaidingos nuostatos ir asmeniniai įsitikinimai. Jie iššaukia atitinkamą komandos narių reakciją, tarsi paliudijančią tuos įsitikinimus. Juos patraukus į šalį, komandos nariai nebejaučia pasąmonės lygmenyje esančio pasipriešinimo ir vyksta sklandus bendradarbiavimas.
Jeigu tiki, kad komandos narys ar priešininkas yra lyderis iki kurio tau „dar toli“, tuomet pats laikas keisti požiūrį ir auginti savivertę, antraip proveržis sporte bus tik kaip tolimas miražas.
Susisiek ir leisk tau padėti tapti įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems sportininkams ir jaunajai kartai.