Tobulėjimas tapo labai populiarus. Tik kodėl daugelis nepasiekia norimų rezultatų?

Jei užsukote į šį puslapį, turbūt jau esate tobulėjimo ir asmeninio augimo kelyje. Noriu jūsų paklausti – kiek naudos gavote skaitydami įvairias tobulėjimui skirtas knygas, lankydami seminarus ir pan.? Ar galėtumėte sau įvardinti akivaizdžius rezultatus? Pavyzdžiui, susitvarkė santykiai, daug uždirbate, realizavote svajonę ar kt.?

Greičiausiai, kažko dar trūksta, kažkas ne taip, o turima teorija tik praplėtė suvokimą. Žinių kaupimas naudingas, tačiau jis turėtų atnešti ir norimą pokytį. Juk nieko nedarome šiaip sau. Skaitome romanus, žiūrime filmus, nes norime patirti naujų, malonių ir jaudinančių emocijų. Tuo metu įvyksta laikinas pokytis – pasyvią ar niūrią nuotaiką pakeičia pakylėjimas, džiaugsmas.

Lygiai taip pat tobulėjimas yra ne mada, o vidinis poreikis, genantis iš esamos būsenos į norimą. Juk mes nereaguojame į daiktus ar prekes, kurių mums nereikia. Todėl šiame dešimtmetyje išaugęs dvasingumo ir asmeninio augimo poreikis liudija, kad žmonės nesijaučia gerai. Vienus vargina sudėtingi ir net skausmingi santykiai, kiti dėl nusivylimo, nerealizuotų tikslų ir kitų komplikuotų aplinkybių panyra į depresiją, treti – niekaip negali atskleisti vidinio potencialo ir mėgautis finansine laisve.

Kas mus riboja?

Neabejoju, jog galėtumėte išvardinti daugybę „faktų“, neleidžiančių mėgautis gyvenimu, santykiais, mylima veikla ir finansine gerove. Apkaltinti kitus, aplinkybes ar net likimą labai paprasta. Kodėl? Nes nereikia prisiimti atsakomybės.

O kodėl taip sudėtinga prisiimti atsakomybę už savo laimę? Nes mums atrodo, kad prireiks daugybės pastangų, laiko ir kitų asmeninių sąnaudų, kad pakeistume savo padėtį. O jūs paklauskite savęs, kodėl taip atrodo? Pasiimkite popieriaus lapą ir surašykite, ką jums reikėtų padaryti ir kodėl, kad ženkliai pagerintumėte savo gyvenimą.

Dažniausiai žmonės išvardina daug dalykų, kurie automatiškai iššaukia vidinį pasipriešinimą. Pavyzdžiui, jeigu reikia prisiimti atsakomybę už finansinę laisvę, tuomet vardinama, ko trūksta (žinių, įgūdžių, drąsos, apsukrumo, pinigų investavimui ir t.t.) ir susikuria įspūdis, kad reikės nuversti kalnus, kad tai pasiektų. Nei protui, nei pasąmonei, nei visai mūsų sistemai toks variantas netinka, nes mes taupome energiją ir viską atliekame pačiu lengviausiu būdu. Tai ką daryti?

Jei norite tapti atsakingi savo gyvenimo kūrėjai, reikėtų:

• pirmiausia, kiekvienoje srityje (santykiuose, veikloje ir kt.) išvardinti sau keliamus reikalavimus ir lūkesčius, paskui aplinkiniams ir viskam, nuo ko įsivaizduojate esate priklausomi (atsitiktinumų, sąlygų, aukštesnių jėgų ir kt.);
• iškelti sau klausimą „kas nutiktų, jei šio sąrašo nebeliktų?“ Turbūt atsirastų daug laisvės veikti?;
• atsakykite sau sąžiningai, kam jums buvo reikalingi šie reikalavimai. Galbūt suversdami atsakomybę kitiems ar charakteriui, apsaugote save nuo įsivaizduojamos nesėkmės? O kas nutiktų, jei dabar pat imtumėtės veiksmų dėl savo mylimos veiklos? Atsakymų variantų gali būti įvairių, paanalizuokite.

Tiesa labai paprasta, negalime ir nenorime prisiimti atsakomybės už savo laimę tol, kol nesuvokiame tikrosios jos prasmės. Jeigu jėga save versite prisiimti atsakomybę, nes tai ragina daugybė tobulėjimo teoretikų, tuomet anksčiau ar vėliau pristigsite energijos ir nepasieksite išsvajotų rezultatų.

Vieninteliai apribojimai slypi tik žmogaus viduje

Tačiau nedarykite lemiamos klaidos ir nestokite su jais į kovą. Jei šie apribojimai trukdo jūsų asmeniniam augimui, dar nereiškia, kad jie kažkada nebuvo jums naudingi. Pavyzdžiui, jeigu jūsų artimieji dėl turėto turto buvo ištremti ar kitaip nubausti, šis įrašas liko jūsų genuose ir pasąmonėje. Todėl ji padarys viską, kad jus apsaugotų nuo įsivaizduojamos tragedijos.

Kaip tapti laisvam nuo apribojimų nekovojant su pačiu savimi?

Norite sužinoti? Susisiekite. Aš padedu išsilaisvinti asmeninių konsultacijų ir kursų metu. Gyvai susipažinę su metodika, lengvai ją galėsite taikyti patys ir nebūti priklausomi nuo manęs.

Kodėl mums toks svarbus asmeninis augimas?

Asmeninį augimą kiekvienas suvokia gana skirtingai. Vieniems jis siejasi su brandžiais ir įkvepiančiais santykiais, kitiems su karjera ir verslu, tretiems su dvasingumu. Tačiau pilnatvė ir džiaugsmas lydi tada, kai augama ir tobulėjama visose srityse. Gyvenimas kaip vientisas organizmas, jei rankos sau, kojos sau, o mintys ir jausmai užstrigę kažkur praeityje, tuomet sudėtinga atlikti sąmoningus veiksmus. 

Kol visos jėgos atiduodamos dvasiniam tobulėjimui, paneigiant materialumą, tol nebus harmonijos. Ir atvirkščiai.  

Asmeninis augimas – tai natūralus procesas, vykstantis nuo gimimo. Taip plečiasi mūsų suvokimas, sąmonė ir fizinės galimybės. Deja, neretai žmonės užstringa kažkuriame etape ir negali pasiekti norimų rezultatų. Kodėl taip nutinka?

Kuo daugiau turime skaudžių patirčių, įdiegtų taisyklių, įsitikinimų ir kitų pasąmoninių programų, tuo didesnė tikimybė, kad augimas sustos ir kasdien suksis tos pačios mintys bei emocijos. Taip žmonės gyvena tarsi praeityje ir nepasiekia norimų rezultatų. Tuomet asmeninio augimo tema tampa gyvybiškai svarbi.

Ne veltui asmeninio tobulėjimo kursai tapo tokie paklausūs. Visuomenė vis dar gyvena pagal senas taisykles ir standartus. Daugelio mąstymo modelis jau nebeatitinka šių dienų galimybių ir varžo vidinį potencialą. Jei seniau be samdomo darbo nebuvo kitų pasirinkimų, dabar laisvai galima kurti verslus ir užsiimti mylimomis veiklomis.

O ką daryti, kai pasąmonėje vis dar gyvuoja tos pačios programos? Padėkokite joms už patarimus ir nustokite jų klausyti. Tai pati paprasčiausia išeitis.

Paaugliai nuolat laužo taisykles ir prieštarauja sistemai, tačiau daugelis iš jų būna sėkmingai „nusodinti“. Kodėl? Nes būti tokiam, kaip visi – saugiau ir patogiau. Taip pasąmoninės programos ir senas mąstymo modelis keliauja iš kartos į kartą su minimaliais pokyčiais. Žinoma, jei pažvelgsime į kelių šimtų metų istorijos atkarpą, dabartinis mąstymas atrodys ženkliai pakitęs. Bet tam prireikė nemažai laiko ir žmonių kartų.

Asmeninio tobulėjimo treneris – reikalingas ar ne?

Į ši klausimą galima būtų atsakyti dvejopai dėl paprastų priežasčių. Jei norite greitai ir teisingai suvokti bei įsisavinti naują metodą, tuomet be trenerio tai bus sunku padaryti. Tiesiog kai kurios temos žmonėms per skaudžios ir jie negali sau įvardinti tiesos. Be tiesos nebus pokyčio. Be pokyčio nebus rezultato ir teorija liks tik žiniomis.

Kada asmeninio tobulėjimo treneris nereikalingas? Kai jūs sėkmingai įvaldote metodą ir jau galite įvardinti rezultatus. Jeigu jums kiti tobulėjimo treneriai sakys, kad konsultavimo reikės labai ilgai ar net visada, tuomet kažkas su ta sistema negerai arba norima išlaikyti jūsų priklausomybę.

Asmeninio tobulėjimo trenerio darbas išmokyti jus tapti savarankiškais ir gebančiais prisiimti atsakomybę už veiksmus bei rezultatus.

Kas tai yra asmeninis pokytis?

Pokytis įvyksta tuomet, kada aiškiai įvardinate ribojančius įsitikinimus, mintis ir jausmus bei nustojate jais vadovautis. Tuomet pradedate kitaip mąstyti ir daug laisviau, o gal net drąsiai imatės kitokių, nei įprasta, veiksmų ir pasiekiate naujus, norimus rezultatus.

Ne veltui gyvuoja posakis – norėjau kaip geriau, o išėjo kaip visada. Ką tai reiškia? Jūs jau turite naują idėją ir net žinote kaip ją įgyvendinti, bet automatiškai viską atliekate taip, kaip esate įpratęs. Kodėl? Nes didžioji dalis veiksmų atliekama nesąmoningai. Prisiminkite, kada nuvažiavote į darbą ar nuėjote į parduotuvę ir tik pasiekę tikslą atsitokėjote, jog nebeprisimenate eigos proceso. Tai kas už jus vairavo, ar kaip kojos pačios nunešė? Tai pasąmonės darbas. Jos viena iš funkcijų – įsidėmėti ir automatizuoti, kad nereikėtų kas rytą išlipus iš lovos galvoti kaip ir ką atlikti.

Asmeninis pokytis turi įsitvirtinti ir pasąmonėje, antraip nauji veiksmai ir mąstymas gali būti labai trumpalaikiai. Jais vadovausitės tik kol kažkas skatins.

Kada asmeninio tobulėjimo kursai neteikia naudos?

Norėčiau įvardinti kelias priežastis:

• lektoriai, vedantys kursus, nesupranta pasąmoninių žmonių procesų ir dalyviai po kurso grįžta prie seno mąstymo modelio;
• siekiama naujų tikslų neįvertinus esamų vidinių įsitikinimų ir vertybių bei jų nepakeitus;
• raginama siekti rezultato per jėgą ir „lipimą“ per save;
• neskatina žmogų prisiimti atsakomybę ir vadovautis laisva valia.

Kaip sakoma, ant senų pamatų tvirto namo nepastatysi. Todėl nauji, skambūs ir motyvuojantys šūkiai tik vilioja mėgstančius tobulėti, bet teorija ir žinios nesuformuoja gilaus pokyčio. Žmogus tikisi, kad kažkas kitas išspręs jo problemas ir neprisiima atsakomybės. Todėl rezultatas būna laikinas.

Kad ir kokios naujos veiklos jūs imsitės, sėkmė priklausys nuo esamų vidinių programų. Pavyzdžiui, jeigu nuspręsite mokytis tapyti, o kažkur pasąmonėje tūnos artimųjų žodžiai „kokiais niekais čia užsiimi“, nepavyks greitai pasiekti norimų rezultatų ir malonumo. Arba išklausę teoriją, kaip užsidirbti daug pinigų iš investavimo, imsitės veiklos, o pasąmonėje būsite įsitikinę, kad pinigai blogis.

Todėl, prieš užsirašydami į dar vieną tobulėjimo kursą, įvertinkite savo įsitikinimus, susijusius su kurso tema, o tuomet nuspręskite, kas jums trukdo dabar pat imtis veiksmų patiems. Nežinote kaip atpažinti pasąmoninius blokus? Susisiekite ir mielai padėsiu.

Asmeninio augimo kursai suteikia viltį, kad gyvensite daug geriau. Tačiau be vidinio pokyčio to pasiekti nepavyks.

Norite pokyčio? Ar ryšitės pažvelgti į labiausias užslėptas pasąmonės kerteles ir pagaliau išsilaisvinti? Galiu parodyti, kaip tai padaryti – be stebuklų ir be keistų būdų. Net sunku bus patikėti kaip viskas paprasta ir kaip jūs patys viską kuriate