
Sąmoningumas tampa vis populiaresniu ne tik dvasingumo, tobulėjimo ir psichologijos srityse, bet ir versle bei kitose žmonių veiklose. Tik visi į šį reiškinį žiūri iš savų pozicijų. Kad būtų aiškiau kaip ugdomas sąmoningumas, aptarkime su juo susijusias temas:
- Kas yra sąmonė ir už ką ji atsakinga?
- Kas yra pasąmonė ir kaip ji valdo žmogaus gyvenimą?
- Kokia yra sąmonės galia ir kaip ją atrasti bei įvaldyti?
- Kas griauna sąmonės galią ir kuria kančią?
- Jausmų ir emocijų įtaka. Ko dauguma nežino?
Mano pažintis su pasąmone įvyko netikėtai, vienos meditacijos metu, kuomet gavome užduotį vizualizuoti save po 30 metų. Ateities suvokimas šokiravo, nes po 30 metų manęs nebuvo. Netrukus vienas po kito kilo vaizdiniai, lydimi vis augančios mirties baimės. Pamačiau save žuvusį autoavarijoje praėjus vos kelioms valandoms. Vaizdas buvo toks ryškus ir aplinkybės tokios, kurių žinojau, kad negalėsiu išvengti. Išsigandau ir kartu troškau gyventi toliau. Tai buvo kritinė patirtis, kurios metu manyje kažkas staiga pasikeitė. Suvokiau, kad galiu rinktis – gyventi ar išeiti.
Dabar suprantu, kad kelias į pasąmonės pažinimą veda per mirties baimės įveikimą, o žmogus, pažinęs pasąmonę, gali keisti savo likimą.
Po šio pokyčio aiškiai supratau kaip veikia pasąmonė ir kokį vaidmenį atlieka žmogaus sąmoningumas bei laisva valia. Nuo to laiko man lengva matyti ne tik savo, bet ir kitų pasąmonės lauką. O suvoktus dalykus patvirtina ir kitų, žinomų žmonių teorijos ir knygos apie pasąmonę.
Nuo kritinės patirties ir atsivėrusio suvokimo praėjo nemažai laiko. Per tą laikotarpį iki šių dienų sukūriau unikalią metodiką, padėjusią jau daugybei žmonių, organizavau stovyklas, tyrinėjau žmonių pasąmoninius procesus ir kaupiau reikšmingą patirtį. Ir, žinoma, kūriau ir kuriu gyvenimą tokį, kokio noriu.
Tad pasidalinsiu savo žiniomis apie sąmonės ir pasąmonės reikšmę žmogaus kasdienybėje.
Kas yra sąmonė ir už ką ji atsakinga?
Sąmonė – tai žmogaus psichikos dalis, atsakinga už analizę, vertinimą, mąstymą, kūrybiškumą ir mentalinius procesus. Pasak rašytojo, tyrinėtojo Gregg Braden: „sąmonė – tai ta smegenų veiklos sritis, su kuria jaučiamės labiausiai susiję, kadangi geriausiai ją suprantame. Šioje psichikos dalyje mes kuriame savo įvaizdžius, tai yra kokius save matome žvelgdami iš vidaus ir kokie norime atrodyti kitiems, žiūrintiems iš išorės. Sąmonė priima ir mums pateikia informaciją apie mūsų kasdieninį gyvenimą [..].“
Teta gydymo autorė Vianna Stibal savo knygoje nurodo kitų mokslininkų skaičiavimus, liudijančius, kad sąmonė sudaro apytiksliai 12 procentų žmogaus psichikos.
Sąmonė stebi, tyrinėja aplinką, situacijas ir vertina, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad pakreiptų situaciją norima linkme. Tai lyg pirmasis informacijos filtras, lemiantis kas pateks į pasąmonę, o kas – ne.
Su problema susiduriame tada, kai prarandame dėmesingumą ir savistabą, bei dėmesį nukreipiame į pašalinius dirgiklius. Pavyzdžiui, važiuodami automobiliu intensyviai apie kažką mąstome ar diskutuojame su pakeleiviais ir net nepastebime kaip atvykstame į norimą vietą. Tai kas tuo metu už mus priiminėjo sprendimus, reikalingus dabarties momentu?
Lygiai taip ir gyvenimas prabėga, kuomet sąmoningumas tampa retu mūsų palydovu, o dėmesys blaškosi kartu su padrikomis mintimis ir jas lydinčiomis emocijomis bei jausmais, visada ateinančiais iš praeities, iš pasąmonės. Tuomet, kas tokiomis sąlygomis valdo mūsų gyvenimą – praeityje išmoktos automatinės reakcijos ar mes?
Sąmoningumas ir jo šalininkai skatina tapti atidžiais savo kūnui, žodžiams, mintims, veiksmams, pojūčiams ir mėgautis dabarties momento teikiamomis galimybėmis. Juk daug maloniau palengva gardžiuotis maistu, nei suvalgyti žiūrint filmą ir nesuprasti kodėl taip greit lėkštėje nieko nebeliko.
Sąmonė – tai mums duotas įrankis, kuriuo turime atsakingai naudotis.
Kas yra pasąmonė ir kaip ji valdo žmogaus gyvenimą?
Tai kas už mus pavalgo, kol žiūrim į ekranus ir kas vairuoja automobilius, kol mūsų dėmesys sutelktas kitur? Atsakymas trumpas – pasąmonė. Ji valdo didžiąją dalį mūsų kasdienių veiksmų.
„Pasąmonėje glūdi visi mūsų prisiminimai, įpročiai, įsitikinimai, charakterio savybės ir požiūris į save. Ji taip pat kontroliuoja autoimunines kūno funkcijas. Taigi ji ne tik saugo informaciją, bet ir atlieka tam tikras užduotis, kurių mums nereikia kontroliuoti sąmoningai, pavyzdžiui, palaiko širdies plakimą.
Apskaičiuota, kad pasąmonė sudaro maždaug 88 proc. mūsų psichikos. Tai reiškia, kai apsisprendžiame pakeisti kokį nors negatyvų įsitikinimą, 12 proc. psichikos nori pakeisti likusius 88 proc.“ (Vianna Stibal „Teta gydymas“).
Skamba kaip neįmanoma misija, tačiau aš sukūriau metodą, padedantį suvaldyti pasąmonės automatizmą, todėl tie 88 procentai lieka tik patariamuoju balsu, kurio sąmonė gali klausyti arba neklausyti. Juk tam mums ir duota laisva valia rinktis.
Žinoma, nors metodas paprastas, žmogus turi norėti pažinti savo pasąmonės programas ir blokus, trukdančius sąmoningumui. Akistata su pasąmoninėmis programomis ne visuomet būna maloni, dažniausiai tenka pažvelgti į nemalonius išgyvenimus ir emocijas, tačiau šis procesas nebūna sudėtingas, kuomet leidžiame sau pažvelgti į praeities istorijas tik kaip į priminimus. Tikrai nereikia kamuotis norint iki galo išjausti ilgai slopintas emocijas. Tai praeities dalis, galinti išsisklaidyti taip pat greitai, kaip ir situacijos vaizdas mintyse.
Tol, kol nepaleidi ir laikaisi įsikabinęs į praeities šešėlius, tol kurstai skaudžius jausmus ir juos perkeli net į ateitį, taip nulemdamas pasikartojančias panašias situacijas. Bet ar tau to tikrai reikia?
Jei nuolat žmogus gyvena praeities emocijomis, jo sąmonė nesiplečia ir sustoja vidinis augimas. Tai tarsi sukimasis uždarame rate.
Sąmoningumas sustabdo automatinį praeities perkėlimo į ateitį procesą ir leidžia dabarties momentu būti savo gyvenimo šeimininkais ir kūrėjais.
Pasąmonės galia didžiulė, tačiau reikėtų ją pažinti ir naudoti pozityviems pokyčiams. Jei galime daug metų pasąmonėje saugoti neigiamus įsitikinimus, tai galime ir teigiamus bei naudingus.
Pavyzdžiui, jei kažkada patikėjai, kad pinigai labai sunkiai uždirbami, pasižvalgyk kitokių pavyzdžių ir įsitikinsi, kad gali būti priešingai. Pamatysi, kaip žmonės tiki tuo ką daro, teikdami naudą kitiems ir mėgaujasi visu procesu, gaudami norimą atlygį. Kuomet suvoksi, kad senas įsitikinimas nenaudingas, nustosi juo tikėti ir pasirinksi kitą kelią.
Pasąmonė nustos valdyti tavo likimą, kada pradėsi vadovautis sąmone ir pašalinsi pagrindinius senus mąstymo ir elgesio šablonus bei žalingus įsitikinimus. Tiksliau, nustosi jais tikėti ir priimsi tik kaip patarimą, kurio gali klausyti arba neklausyti.
Naudojant mano sukurtą metodą, pasąmonės valdymas gali tapti naudingu įpročiu, išlaisvinančiu iš neracionalių jausmų, minčių ir veiksmų.
Kokia yra sąmonės galia ir kaip ją atrasti bei įvaldyti?
Sąmoningumas – tai buvimas dabartyje ir suvokimas ką ir kodėl darai, galvoji bei jauti. Jeigu nuolat kamuoja nepaaiškinama nuotaikų kaita, lydi įtampa ir nemalonūs jausmai, vadinasi, neskiri dėmesio savianalizei.
Nežinai nuo ko pradėti ir kaip išsiaiškinti?
Nurimk, susitelk į vidų ir užduok sau klausimą – KODĖL? Taip rasi nemalonių emocijų priežastis. Pavyzdžiui, kodėl jaučiu susierzinimą? Nes darbas, kurį atlieku man nepatinka. Kodėl? Nes mano kitas išsilavinimas. Kodėl nedirbu pagal išsilavinimą? Nes manau, kad sunku rasti tokį darbą. Kodėl taip manau? Nes taip sakė artimi žmonės ir galima matyti, kad daug yra tos srities bedarbių. Štai ir įsitikinimas su priežastimi. O kas jei nustotum tuo tikėti? Juk kiekvienas esame skirtingas, jei kažkas neranda tokio darbo, tai dar nereiškia, kad ir tau turi nepavykti.
Kiekviena emocija ir jausmas – tai mūsų pasipriešinimas arba pritarimas susijęs su praeities situacijomis. Sąmoningumas padeda suvokti jų priežastis ir leidžia nustoti gyventi nemaloniose būsenose.
Sąmonės galia atsiskleidžia tuomet, kada aiškiai ir greitai galime atpažinti turimus įsitikinimus, pasąmonės blokus, nemalonius jausmus ir nustojame jais vadovautis. Tuomet tampame sąmoningais savo gyvenimo kūrėjais.
Mes nuolat kuriame būsenas, pritraukiančias atitinkamus žmones bei situacijas tik tai darome dažniausiai nesąmoningai. Pavyzdžiui, jei žmogui dėl praeityje neįgyvendintų norų kyla pyktis, jis netrukus dėl niekų susikivirčija su artimaisiais ar kolegomis.
Taigi, tokiu būdu būsena ir savijauta, nesusijusi su dabarties momentu, užvaldo mus ir mūsų aplinką dabar. Jei pasirinktume sąmoningumą, paieškotume giluminių priežasčių, kodėl nepavyko realizuoti norų ir rastume kitą sprendimą.
Savianalizė ir kasdienių veiksmų bei minčių stebėsena padeda susigrąžinti ir išplėsti sąmoningumą. Be to, skatina prisiimti atsakomybę už savo gyvenimo kūrimą.
Kas griauna sąmonės galią ir kuria kančią?
Yra trys pagrindiniai sąmonės galios griovėjai:
- kaltė,
- gėda,
- baimė.
Tai trys nenatūralūs jausmai, kuriuos žmogus suformavo norėdamas kontroliuoti kitus. Juk mažas vaikas elgiasi taip, kaip jam norisi, kol artimieji nepradeda aiškinti kas blogai, o kas – ne. Manipuliuodami ir skatindami šiuos jausmus, priverčiame vaiką elgtis pagal savo standartus. Pavyzdžiui, vaikas sąmoningai ar nesąmoningai užgavo kitą mažametį. Tai pastebėjęs suaugęs žmogus skuba auklėti: „kaip tau ne gėda? Kodėl taip pasielgei? Greitai atsiprašyk, nes tu kaltas. Jei neatsiprašysi rytoj neisime į lauką“. Štai ir visas komplektas: kaltė, gėda ir baimė, kad nebegalės vėl smagiai žaisti lauke.
Šią programą sėkmingai perimame ir naudojame visą gyvenimą net patys prieš save. Pasąmonei nesvarbu ar čia tinkamas būdas, ar ne. Jei kartą suveikė, suveiks ir dar.
Sąmoningumas padeda suvokti ar turimos programos nesukelia neigiamų pasekmių. Kai žmogus pradeda suvokti, kad pats sau tampa tironu ir auka bei nesąmoningai sukasi kaltės, gėdos ir baimės rate, ima keistis ir atgauna prigimtinę galią.
Taigi, už šių jausmų visada slepiasi kitų žmonių mums nustatytos taisyklės ir reikalavimai. O už jų nesilaikymą numatyta aiški bausmė. Tad per šiuos jausmus esame valdomi kitų žmonių ir visuomenės normų ir negalime atskleisti savo unikalumo.
Individualiai jau dirbau daugiau kaip su 1000 žmonių ir nė vienas iš jų nebuvo toks, kaip kitas. Tai kodėl tokias skirtingas asmenybes visuomenė skatina ir auklėja būti vienodomis?
Kaip matome, už kaltės, gėdos ir baimės visada stovi „prižiūrėtojas ar baudėjas“. Tai dažniausiai būna tėvai, mokytojai, visuomenė ir t.t. Kam žmogus suteikia „baudėjo ir prižiūrėtojo“ teisę, tas ir valdo jo gyvenimą. Šie „baudėjai apsigyvena“ net pasąmonėje, todėl ir suaugęs žmogus visas situacijas filtruoja per įdiegtą vertinimo sistemą. Tai, kas galėtų būti negero, iššaukia kaltę, gėdą, baimę ir atitinkamą bausmę.
Tad jei valdo kiti žmonės, apie sąmonės galią negali būti net kalbos.
Sąmonės galia pasireiškia laisvumu, kūrybingumu, pilnatvės jausmu, unikalių talentų realizavimu ir daugeliu kitų formų.
Gal jau atėjo laikas paimti gyvenimo kontrolę į savo rankas ir kurti gyvenimą pagal tikrąsias vertybes, norus ir svajones?
Jausmų ir emocijų įtaka. Ko dauguma nežino?
Jausmai ir emocijos visada susiję su praeitimi, net jei tai įvyko prieš sekundę. Jeigu buvo nemalonu, nebenorima, kad pasikartotų. Sudėtingos, ryškias emocijas sukėlusios situacijos įrašomos į pasąmonę ir, jei atsiranda bent menkiausia galimybė joms pasikartoti, automatiškai sukyla jausmai, nes praeities įvykis perkeliamas į ateities viziją ir vyksta pasipriešinimas. Tuomet kyla baimė, pyktis, susierzinimas ar kita pasipriešinimo emocija ir jausmai.
Sąmoningumas ir jausmų suvokimas suteikia laisvą pasirinkimą kartoti situaciją su pasekmėmis ar be jų. Juk jei vieną kartą nukritome nuo dviračio, dar nereiškia, kad nuolat krisime. Kuomet žmogus nustoja laikytis įsikibęs skaudžių praeities patirčių, gali kurti gyvenimą kokio nori.
Intensyvių jausmų, emocijų ir patirčių komplektas tampa tvirtu įsitikinimu. Jei tai buvo nemalonios situacijos, tokie įsitikinimai taps pasąmonės blokais. Pavyzdžiui, jeigu žmogus buvo apiplėšimo liudininku arba tai patyrė jo tėvai, ar seneliai, automatiškai įsirašys programa, kad turtas, pinigai gali prišaukti nelaimę ar net mirtį. Pasąmonės darbas apsaugoti žmogų, todėl vadovaudamasi turimu įsitikinimu lems žmogaus mintis, jausmus ir poelgius. Tokiais atvejais jis nesąmoningai vengs turto ir atitinkamai elgsis, kad kuo mažiau turėtų su savimi pinigų, o gal net uždirbtų tik pragyvenimui.
Štai taip praeitis ir su ja susiję jausmai, emocijos bei įsitikinimai nulemia žmogaus dabartį ir ateitį.
Jeigu nebenori suktis uždarame jausmų ir įsitikinimų rate, susisiek ir leisk tau padėti susigrąžinti įgimtą laisvę, džiaugsmą ir pilnatvę. Juk žmogus, nebūdamas savimi, visada nelaimingas! Ir po to klausiame: iš kur pas žmones atsiranda apatija, depresija ir visi kiti negatyvūs šiuolaikinio gyvenimo atributai?
19 Comments
ndax login
Labai įdomu! Daugiau apie sąmoningumo temas galima sužinoti čia: nuotolinio darbo privalumai ir iššūkiai.